Berlyne beveik neįmanoma rasti daugiabučio ar naujos statybos namo, kurio suplanavimą būtų galima pritaikyti savo poreikiams. „Gal tiesiog įsigyti nenaudojamą mansardą ir ją praplėsti?“ – pagalvojo Schneiderių šeima. Būtent taip jie ir padarė! Vos per aštuonis mėnesius jie susiprojektavo butą ir įgyvendino savo svajonę. Tam šeima pasirinko būdą, kuris tampa vis populiaresnis – apstatytų miesto zonų plėtrą. Tai plėtros forma, naudojama laisvose arba nepakankamai išplėtotose esamų bendruomenių zonose. Tokiu būdu esamame pastate galima įrengti naują, šiuolaikinius poreikius tenkinančią gyvenamąją erdvę išlaikant pirminę pastato išvaizdą. Schneideriai turėjo visišką veikimo laisvę, kaip ir pirmieji Berlyno, kokį mes dabar matome, statytojai! Jie galėjo nusibraižyti idealių namų, apie kokius iki šiol svajojo, planą: tereikėjo mansardą pripildyti gryno oro ir šviesos, kad ten, kur iki tol nieko nebuvo, atsirastų gyvenamoji erdvė.