Tokie veiksniai kaip pelėsiai ir drėgmė neigiamai veikia ne tik patį pastatą, bet ir žmonių gyvenančių jame sveikatą. Sveikatai nepalankiuose pastatuose gyvenantys europiečiai net 1,2 karto dažniau skundžiasi prasta sveikata. 

Dažnas europietis dirba sėdimą darbą ir daugiausiai laiko praleidžia patalpose. Tiesą sakant, net 90 % savo laiko praleidžiame ne lauke - du trečdalius šio laiko būname namuose. Tai reiškia, kad pastato, kuriame gyvename, dirbame ir ilsimės, vidaus mikroklimatas daro be galo didelę įtaką mūsų sveikatai. 

Šioje ataskaitoje naudojama sąvoka "energijos nepriteklius". Turima galvoje situacija, kai individas neturi galimybių pakankamai šildytis namus. Pagrindinės energijos nepritekliaus priežastys yra kylančios šildymo kainos, mažos pajamos ir energiškai neefektyvūs pastatai.

Europoje yra 110 milijonų individualių namų ir kotedžų - 84 % jų priklauso privatiems savininkams. Daugeliui šių namų reikalinga kapitališka renovacija.

Energinio efektyvumo gerinimas nėra vienintelė priežastis renovuoti namą; beveik trys iš keturių europiečių atnaujintų namą vien tam, kad sukurtų savo šeimai komfortiškesnes gyvenimo sąlygas.

Ataskaitoje "Sveikų namų barometras 2017" pateikiama dar gilesnė 2016 m. atlikto tyrimo rezultatų analizė: parodoma, kaip pastatai veikia Europos gyventojų sveikatą.